• CETA
  • CETA
  • CETA
  • CETA
  • CETA
  • CETA
  • CETA
  • CETA
  • CETA
  • CETA
CETA1 CETA2 CETA3 CETA4 CETA5 CETA6 CETA7 CETA8 CETA9 CETA10
wowslider.com by WOWSlider.com v8.7

CETA — grėsmė viešosioms paslaugoms, darbo teisei ir ES valstybių narių suverenumui

Visos sritys atveriamos dereguliavimui

Pagrindinis ES-Kanados laisvosios prekybos susitarimo CETA taikinys yra vadinamosios netarifinės kliūtys. Prekybos muitai tarp Šiaurės Amerikos šalių ir Europos ir dabar yra labai maži; CETA susitarimu užsimota pašalinti netarifinius barjerus, t.y. socialinei sferai, viešosioms paslaugoms, darbo santykiams, maistui, aplinkai ir kitoms sritims taikomų taisyklių ir normų skirtumus.

Taigi CETA turės padarinių visiems europiniams standartams: maisto saugai, sveikatos apsaugai, viešiesiems pirkimams, duomenų apsaugai ir daugeliui kitų labai jautrių sričių.

Šiaurės Amerikos darbo santykių reglamentavimo kultūra labai skiriasi nuo europinės. Pvz., Kanada iki šiol nėra ratifikavusi Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų dėl vaikų darbo, dėl teisės jungtis į profesines sąjungas; JAV darbuotojai neturi formalios teisės į atostogas ir pan.

CETA susitarimu numatomi reikšmingi įsipareigojimai privačioms paslaugoms švietimo ir sveikatos priežiūros srityse. ES šalys narės šiuo susitarimu atveria duris pelno siekiančioms užsienio įmonėms ir suteikia naujų, iki tol neregėtų teisių privatiems investuotojams.

Viešosios paslaugos šiuo susitarimu atveriamos dereguliavimui ir liberalizavimui. O arbitražo teismų sistema leis Amerikos ir Kanados investuotojams kelti milijoninius ieškinius Europos valstybėms.

CETA inicijuojamas liberalizavimas leis į Europą ateiti privatiems paslaugų teikėjams, o arbitražo teismų sistema – ginti šias investicijas. Šiaurės Amerikos administracijos ir lobistai seniai spaudžia Briuselį, kad jų privačios įmonės būtų prileistos prie viešųjų paslaugų sektoriaus Europoje.

Lietuva nepasinaudojo proga apsaugoti viešąsias paslaugas

CETA įteisinami vadinamieji užrakinimo mechanizmai, kurie užtikrins, kad nebūtų galima investicijų riboti, kai liberalizavimo ir privatizavimo procesai jau startavę, todėl perimti tam tikrą viešųjų paslaugų sritį iš investuotojo bus labai sunku arba neįmanoma.

Prisiminkime kad ir „Vilniaus energijos“ ginčą su Vilnaius savivaldybe: šią įmonę valdanti korporacija „Veolia“ tėškė 100 mln. eurų ieškinį Lietuvai, apkaltindama Lietuvą tuo, šalies vldžia priėmė daigiau nei 50 teisės aktų, kuriais esą apribojo „Veolia“ investicinę veiklą. Dabar savivaldybė dar gali ir ketina atsiimti šilumos ūkį iš investuotojų; Lietuva turi dvišalę sutartį su Prancūzija, kurią mūsų šalis gali nutraukti. Jeigu būtų ratifikuota CETA, nė viena iš ES šalių negalėtų pasitraukti iš susitarimo, nebent išstotų iš ES.

Tarptautiniai arbitražai veikia kaip valstybių baudimo ar šantažavimo mechanizmai: įstatymų leidėjai ir politikai verčiami susimokėti už savo sprendimus.

Maža to, viešosios paslaugos CETA susitarime įtrauktos į vadinamąjį neigiamą sąrašą. Tai – naujas dalykas, nes „klasikiniuose“ prekybos susitarimuose buvo taikomi teigiami sąrašai:  valstybės numatydavo, kokias sritis nori liberalizuoti ir privatizuoti, o visos kitos likdavo neliečiamos. Dabar visos viešosios paslaugos yra atveriamos privatizacijai, išskyrus tas sritis, kurias valstybės įtraukia į neigiamą sąrašą.

Vienas iš CETA priedų skirtas ES valstybėse narėse taikomoms išlygoms, kurių valstybės pareikalavo derybų procese. Deja, tarp Lietuvoje numatytų taikyti išlygų nėra nei švietimo, nei sveikatos priežiūros, nei vandens tiekimo-skirstymo, nors kitos šalys (pvz., Suomija, Bulgarija) pasiliko teisę išlaikyti šias paslaugas ir jų reguliavimą savo rankose.

Investuotojams – išskirtinės sąlygos

CETA įteisinamos nevienodos užsienio investuotojų ir visuomenės galimybės ginti savo interesus. Investuotojams susitarime numatytos galimybės ginti arbitražo teismuose, į kuriuos jie gali kreiptis dėl visko, ką laiko kliūtimi investicijoms, verslui, prekybai. Tačiau nei darbuotojai, nei aplinkosaugininkai tokios galimybės neturės. Net vietiniai investuotojai, savivaldybės ir nacionalinės vyriausybės negalės kreiptis į specialius arbitražus. Jokių mechanizmų, kurie leistų nubausti verslo korporacijas dėl žmogaus teisių pažeidimų ar žalos gamtai CETA susitarime nenumatyta.

Savivaldybės ir valdžios institucijos neturėtų galimybių investuotojams iškelti jokių papildomų sąlygų, susijusių su viešuoju interesu, aplinkosauga, darbuotojų kvotomis, viešaisiais pirkimais ir pan.

Suverenumo varžymas

Negana to, ratifikavus CETA būtų apribota ir varžoma valstybių suvereni galia kurti teisės aktus: pradėtų veikti „bendradarbiavimo reguliavimo srityje“ forumai — už uždarų durų Briuselio biurokratai, verslo lobistai ir Kanados valdžios institucijų atstovai svarstytų siūlomus teisės aktus ar norimas pašalinti „prekybos kliūtis“. Nacionalinės ES valstybių vyriausybės būtų įpareigotos iš anksto įspėti šiuos forumus ir Kanados vyriausybę apie rengiamus teisės aktus: investuotojų lūkesčių neatitinkantys įstatymų projektai keliautų į šiukšlių dėžę.

Kas toliau

Prognozuojama, kad CETA gali įstrigti Vokietijos, Prancūzijos ir kituose parlamentuose.

 

 

Taip pat skaitykite:

 

Loading...

 

 Partneriai:

 Versija: